Fake News: Religinis fundamentalizmas, dogmatizmas susijęs su klaidingais įsitikinimais

$config[ads_kvadrat] not found

TEDxRainier - Andrew Himes - Emerging from Fundamentalism

TEDxRainier - Andrew Himes - Emerging from Fundamentalism
Anonim

Kaip žmonės, mes negalime padėti, bet kartais tikime tuo, kas nėra tiesa. Kartais tai padaryti yra gana nekenksminga: pavyzdžiui, tikėjimas Kalėdų Seneliu nėra toks žalingas. Bet kitu metu netikri tikėjimai, kaip ir galvojimas, kad klimato kaita yra kinų pyktis, gali būti kenksmingi visai visuomenei. Nauji Yale universiteto tyrimai rodo, kad kai kurie žmonės yra labiau linkę priimti šiuos klaidingus įsitikinimus nei kiti.

Jaleo psichologijos absolventas Michaelas Bronšteinas yra pirmasis naujosios studijos autorius „Atminties ir pažinimo taikomųjų tyrimų žurnalas“, kuriame jis ir jo kolegos nurodo savybes, dėl kurių žmogus tiki netikriomis žiniomis. Jų analizė parodė dvi žmonių grupes, kurios turi tam tikrus mąstymo būdus, kurie gali būti pavojingi, nes buvo pateikta neteisinga informacija. Pavieniai asmenys, kuriems būdingas nusivylimas, yra labiau tikėję dėl netikrų naujienų, kaip ir dvi kitos žmonių rūšys.

„Mūsų tyrime nustatėme, kad ryšį tarp didesnio tikėjimo į suklastotas žinias ir didesnį dogmatizmą, taip pat religinį fundamentalizmą galima visiškai statistiškai paaiškinti mažiau analitiniu šių asmenų pažinimo stiliumi“, - sako Bronšteinas Inversinis. „Šis statistinis rezultatas atitinka idėją, kad mažesnis įsitraukimas į analitinį mąstymą gali sukelti didesnį tikėjimą šiais asmenimis.

Religiniai fundamentalistai ir dogmatiniai individai, kuriems būdingas mažiau analitinis pažinimo stilius, gali „mažiau retai įsitraukti į pastangų, hipotetinę mintį ir dėl to dažniau gali būti motyvuoti pagal savo intuicijas“, - sako jis. Šie žmonės, komanda teoretizuoja, nėra polinkis įsitraukti į klaidas ir suklastotas naujienas, tačiau jų pažinimo stilius gali palikti jiems „ypač linkę“ patvirtinti netikras naujienas. Analitinis žmogus, priešingai, kelia daugiau pastangų savo mintyse, nes jos nepaiso numatytų atsakymų, kuriuos skatina intuicija.

Ekspertų grupė išbandė savo teoriją, pateikdama du dalyvių rinkinius - vieną 502 asmenų grupę ir kitą 446 - naujienų vertinimo užduotį. Dalyviai atsitiktine tvarka pažvelgė į 12 netikrų ir 12 realių naujienų antraščių ir buvo paprašyti įvertinti kiekvieno antraštės tikslumą, atsižvelgiant į tai, kiek jie manė, kad antraštė apibūdina tikras naujienas.

Tuo tarpu dalyviai taip pat ėmėsi apklausų, kad įvertintų jų pažinimo stilių, religinio fundamentalizmo lygį ir kaip jie yra klaidingi ir dogmatiniai. Komanda apibrėžia dogmatišką asmenį, kuris turi didžiulį pasitikėjimą tuo, ką tiki ir greičiausiai neperžiūrės, netgi prieštaraujant įrodymams. „Don Kichotas ateina į galvą kaip dogmatinio asmens pavyzdys“, - sako Bronšteinas.

Grupės atlikta duomenų analizė patvirtino jų teoriją, kad žmonės, turintys mažiau analitinių pažinimo stilių, yra labiau pažeidžiami klaidingais įsitikinimais ir gali būti labiau klaidinami, atitinkantys ankstesnius tyrimus. Be to, duomenys atskleidė, kad žmonės, kurie yra labiau dogmatiški ir dalyvauja religiniame fundamentalizme, yra mažiau linkę į „žiniasklaidos tiesos žinias“ - kitaip tariant, labiau tikėtina, kad bus padirbtos naujienos.

Įdomu tai, kad nors mažiau analitinių žmonių labiau tikėjo netikriomis naujienų antraštėmis, jie „netikėjo tikri tikromis naujienų antraštėmis“, - rašo komanda.

„Fake news“ savo ruožtu nuvargino tautą ir buvo ginkluota politikai. Balandžio apklausoje nustatyta, kad iš 803 respondentų 77 proc. Respondentų mano, kad pagrindinės žiniasklaidos priemonės tiksliai praneša apie suklastotas naujienas. Tačiau netikros naujienos, nepaisant to, ką rodo jo pavadinimas, gali reikšti skirtingus dalykus skirtingiems žmonėms. Tame apklausoje tik 25 proc. Siaurai ją apibūdino kaip faktinės neteisingos informacijos sklaidą. Likusi informacija apie suklastotas žinias apibūdino kaip daugiau šališkumo - sąmoningas pasirinkimas parodyti tik vieną situacijos pusę.

CNN ir kiti „Fake News Business“ darbuotojai sąmoningai ir netiksliai praneša, kad sakiau, kad „žiniasklaida yra žmonių priešas“. Sakiau, kad „Fake News (Media) yra žmonių priešas“, - labai didelis skirtumas. Kai pateikiate klaidingą informaciją - ne gera!

- Donald J. Trump (@realDonaldTrump), 2018 m. Spalio 30 d

„Išnagrinėdami veiksnius, susijusius su keliais skirtingais klaidingų įsitikinimų tipais, galėtume geriau suprasti, kodėl žmonės pritaria klaidingiems įsitikinimams ir kodėl jie dažnai išlieka šiuose įsitikinimuose, nepaisant įrodymų prieš juos“, - sako Bronšteinas.

Laimei, tik dėl to, kad žmogus yra linkęs tikėti netikriomis naujovėmis, tai nereiškia, kad jie visam laikui įstrigo, - sako Bronšteinas. Jo priežastys, dėl kurių yra klaidinanti, yra genų sąveikos su aplinka, kurioje asmuo gyvena, rezultatas. Žmogus negali padaryti daug dėl savo genetikos, tačiau jų aplinka - tai, kaip jie sąmoningai ir nesąmoningai sąveikauja su pasauliu aplink juos - gali būti moduliuota terapijomis, kurios skatina analitinį pažinimo stilių.

Bronšteinas supranta, kad vienas iš socialinių žiniasklaidos suvartojimo iššūkių yra tai, kad jis gali būti didžiulis.Vien tik informacijos skleidimas reiškia, kad tai sunku pažvelgti atvirai ar analitiškai. Norėdami, kad „Bronstein“ nepatektų į netikras naujienas, rekomenduoja vartoti naujienų iš „šaltinio, turinčio gerą reputaciją, kad būtų nuosekliai ir kruopščiai tikrinami jo pasakojimai, o ne tik skaityti ir priimti tai, kas pasidalinta per socialines žiniasklaidos priemones“.

„Svarbu tai, kad galite neleisti kitiems netikėti naujovėms“, - sako Bronšteinas. „Moksliniai tyrimai rodo, kad paprasčiausias tiesioginis padirbimas gali padidinti jūsų tikėjimą ja. Taigi, žmonės gali padėti kitiems išvengti kritimo dėl padirbtų naujienų, analitiškai mąstydami apie naujienas, kurias jie dalijasi socialinės žiniasklaidos priemonėse, o tai gali padėti jiems išvengti netyčinio padirbtų naujienų pasidalijimo. “

$config[ads_kvadrat] not found