Žmogaus gyvenimas nebūtų be Žemės magnetinių laukų

Kad gyvenimas įsitvirtintų planetoje, organizmams reikia šiek tiek daugiau nei uolėtas paviršius, skystas vanduo ir puoselėjanti atmosfera, kad palaikytų šilumą ir saugotų žalingus spindulius. Bet gyvenimui klestėti žurnale rašo „Harvard-Smithsonian“ astrofizikos centro astronomai arXiv, jiems reikia kažko kito: magnetinio lauko.

Kaip paaiškėja, jaunos planetos gali orbituoti aplink vienodai jaunus, laukinius saulėlius, kurių stiprios saulės vėjai yra pakankamai stiprūs, kad išstumtų savo kosminių kompanijų atmosferą. Mokslininkai pasiekė šią išvadą, ištyrę netoliese esančią žvaigždę Kappa Ceti, kuri, kaip atrodo, yra nesubrendusi mūsų saulės versija.

Kappa Ceti, 400–600 mln. Metų, laikoma jauna žvaigždė. Panašiai kaip ir paaugliai, jis yra pažymėtas dėmėmis ir smarkiai temperamentu. Mokslininkai rašo „blotchy starspots“ ant paviršiaus, o tai yra aiškus ženklas, kad jis magnetiškai aktyvus. Be to, ji nuolat spinduliuoja karšto dujų srautą į erdvę 50 kartų greičiau nei mūsų saulės saulės vėjas. Ši stipri oro srovė yra pakankamai stipri, kad pašalintų netoliese esančios planetos atmosferą, jei ji neturi tinkamos apsaugos.

Pažvelkite į negyvą Marsą, kuris galėjo būti pakankamai šiltas, kad palaikytų sūrus vandenynus, jei būtų pakankamai laimingas, kad turi magnetinį skydą, kad saulė nuo šiltos atmosferos pašalintų atmosferą.

Kita vertus, žemė pasisekė. Mokslininkai nustatė, kad Žemės magnetinis laukas buvo gana silpnas, atsižvelgiant į jų duomenis apie Kappa Ceti saulės vėją ir pritaikydami jį savo jaunos planetos modeliui. Jie apskaičiavo, kad jaunasis Žemės saugomas regionas - jo magnetosfera - buvo maždaug trečdaliu iki pusė tokio dydžio, koks yra šiandien. Bet tokia atmosfera, tokia plona, ​​kaip ir buvo, išlaikė šilumą, reikalingą sausumos gyvenimui remti.