Ateities miestai gali nuskaityti pavojingomis bakterijomis

$config[ads_kvadrat] not found

Lietuvos Miestai - Raktas į ateitį

Lietuvos Miestai - Raktas į ateitį
Anonim

Žmonės jungiasi su bakterijomis, kai jie (žmonės) gimsta. Kilus iš makšties, kūdikiai tuoj pat uždengiami makšties bakterijomis. Kadangi kūdikiai tampa vaikais, jie patiria naujų nekenksmingų ir nekenksmingų bakterijų. Istoriškai iš šių sąveikų atsirado imunitetas individualiais ir bendruomenės lygmenimis. Miesto augimo sprogimas, deja, apsunkina mūsų geros gemalo atsiradimą. Naujas tyrimas Mokslo pažanga iliustruoja, kaip urbanistinės erdvės turi daug mažesnę aplinkos mikrobų dalį ir didesnę su žmonėmis susijusių bakterijų dalį.

Vertimas: Jūsų imuninė sistema susiduria su sumažėjusia bakterijų įvairove, o aplink jus kabantys mikrobai dažniau yra infekciniai.

Tarptautinė mokslininkų grupė, atlikusi tyrimą, ištyrė namus keturiose skirtingose ​​Pietų Amerikos vietose: izoliuotas kaimas džiunglėse prie Peru ir Ekvadoro sienos, kaimo kaimas toliau į rytus, didelis Peru miestas Ikititas ir Manausas, Brazilija. Visos keturios vietovės buvo panašioje aukštyje, todėl teoriškai jos turėtų turėti panašią mikrobų įvairovę.

Vis dėlto tai teorija. Kaimuose gyvenantys namai paprastai būna labai dideli ir erdvūs. Jie turi mažiau atskirų kambarių (jei jie turi daug kambarių), o sienos ne visada prijungia lubas prie žemės. Statybinės medžiagos tam tikru mastu gali būti pralaidžios. Yra ventiliacija.

Gyvenamosios erdvės miestuose iš esmės skiriasi. Jie yra mažesni ir kompaktiškesni - viename pastate gali gyventi šimtai ar net tūkstančiai gyventojų. Sienos yra tvirtos, o vienintelė prieiga prie išorės yra langai, kurie kartais net nėra atidaryti. Čia tiesiog nėra daug oro srauto.

„Kai urbanizacijos spektro metu pereiname iš kaimo į miestą, namai tampa labiau izoliuoti nuo lauko aplinkos, taip pat tampa labiau suskirstyti į vidų“, - aiškino Puerto Riko universiteto mokslininkas Humberto Cavallin ir tyrinėtojas. spaudos konferencija ketvirtadienį.

Todėl, nes kaimo pastatai yra taip gerai prijungti prie išorinės aplinkos, jie susiduria su aplinkos bakterijomis. Vieninteliai mikroorganizmų tipai, galintys išgyventi miesto erdvėse, yra tie, kurie vystosi šalia žmonių Lactobacillaceae ir Streptococcaceae. Jie taip pat yra labiausiai patogeniniai.

Kas yra sprendimas? Architektūros ir urbanistikos projektams ateities miestai turi sukurti pastatus, kurie turi daugiau prieigos prie supančios gamtos ekologijos. Tai reiškia, kad reikia išsaugoti žalias erdves ir plėtoti parkus, kurie gali išlaikyti natūralius mikrobus. Tai reiškia, kad reikia sukurti daugiau oro srautų. Tai reiškia langus iš tikrųjų atidaryti. Baigę darbą, Niujorko universiteto mikrobiologas ir studijų bendradarbis Maria Dominguez-Bello paprašė atidaryti langus į savo biurą NYU medicinos mokykloje. Jie buvo uždaryti beveik 40 metų.

Tačiau šis tyrimas yra tik pirmasis tyrimo žingsnis mokslinių tyrimų srityje, kurią pabrėžė „Dominguez-Bello“. „Mes vis dar toli gražu neišbandome, kas yra teisingos bakterijos, kurias mūsų imuninė sistema turėtų matyti iš aplinkos“, - sakė ji spaudos konferencijoje. Įdomiausia tolesnė problema bus tai, kaip miesto erdvės paveikia mūsų pačių atskirų žarnų mikrobiomas - ir, savo ruožtu, kaip jos veikia mūsų kasdienę ir ilgalaikę sveikatą.

Mes ketiname pridėti dar keturis milijardus žmonių į mūsų pasaulio metropolijas prieš šimtmetį, o tai reiškia, kad tuose vietose galite tikėtis sugriežtinto, mažesnio augalų ir gyvūnų. Tačiau mikroskopinis miestų pasaulis taip pat keičiasi dėl didėjančios urbanizacijos, ir tai gali lemti ateitį, kai mūsų namai būna nepalankių bakterijų.

Architektai ir miesto dizaineriai tik pradeda svarstyti klimato, taršos, tvarumo ir žmogaus elgesio modelius, nes jie kuria mūsų miesto ateitį. Be to, jiems gali prireikti papildyti savo žinias apie mikrobiotą.

$config[ads_kvadrat] not found