Venus 101 | National Geographic
Gali būti, kad „Venera“, pasak „NASA“ mokslininkų, maždaug dviems milijardams metų turėjo pakankamai šiltą, seklią vandenyną ir vidutinio klimato lygį.
Naujas tyrimas, paskelbtas ketvirtadienį 2005 m Geofiziniai tyrimų laiškai, naudojo kompiuterinius modelius planetos klimatui per istoriją įvertinti. Rezultatai rodo, kad Venera galėjo būti pirmoji vieta saulės sistemoje, kad sukurtų gyvenimo sąlygas.
Žinoma, šiandien Venera yra visiškai kitoks pasaulis. Paviršiaus temperatūra siekia 890 laipsnių pagal Celsijų, klimatas yra sausas, o anglies dioksido koncentracija atmosferoje yra 90 kartų storesnė už žemę. Nusikalstamas klimato kaitos kaltinimas - laikui bėgant intensyvi saulės šiluma pavogė visą planetos vandenį, paliekant vis didesnį tankį atmosferą, kuri vis labiau užsidegė ant šilumos.
Ankstesniais tyrimais hipotezė, kad planetos ilgas sukimosi laikotarpis - diena, kai Venera yra lygus 117 dienų Žemėje, būtų neįmanoma gyventi. Tačiau naujajame dokumente nustatyta, kad galbūt vandenynai galėjo įveikti intensyvią saulės šviesą. Padidėjusi saulės spinduliuotė sukels vandenį ir susidarytų debesys, o tai savo ruožtu sumažintų šilumą.Senovės Veneros klimatas iš tikrųjų galėjo būti šiek tiek šaltesnis už šiandienos Žemę.
Apskritai, galima teigti, kad Venera turėjo prieš vandenį vandenį nuo 2,9 milijardo metų iki 750 mln. Metų. Vis dėlto nedidelis klimatas negarantuoja gyvenimo plitimo. Čia Žemėje gyvenimo atsiradimas ir vystymasis priklausė nuo nemažai neįtikėtinų nelaimingų atsitikimų, kurie vis dar nėra gerai suprantami. Ar tas pats likimo posūkis įvyko kitur, kažkur? Tiesa, kaip sakoma, yra ten.
Pirmą kartą nuvykome į Venerą 50 metų ir štai kodėl mes grįžtame
Šią dieną 1966 m. Sovietų zondas Venera 3 susidūrė su Venera, todėl istorija buvo pirmasis žmogiškasis objektas, su kuriuo susidūrė su vadinamąja Rytinė žvaigždė. Beje, tai buvo ir pirmas kartas, kai mums pavyko pasiekti bet kurį kitą, išskyrus mėnulį. Greitai persiųsti į dabartį: po kelerių metų nuomos „Mars Hog“ ...
Kaip kosminiai spinduliai gali maitinti svetimą gyvenimą apleistose planetose
Pagal Žemės paviršiaus gyvas bakterijas, kurios išlieka izoliuotos, maitinančios tik iš radioaktyvaus skilimo.Kosminiai spinduliai gali aprūpinti panašias gyvenimo formas erdvėje.
Oranžinės planetos „Hazy“ atmosfera gali mus nukreipti į svetimą gyvenimą
Astronomai ir astrobiologai jau seniai dirbo su pagrindiniu, kad netiesioginis gyvenimas greičiausiai bus aptinkamas planetoje, kuri atrodo kaip Žemė. Vis dėlto Žemė ne visada atrodė tokia pati, šviesiai ir mėlyna. Nauji tyrimai rodo, kad galbūt norėsime ieškoti kažko oranžinės, planetos, kuri daugiau ...