Mokslininkai gali „skaityti“ senąsias knygas nesunaikindami jų

$config[ads_kvadrat] not found

MAGDALĖ - SMUKLĖS MERGA. Ginos Viliūnės audioknyga | Audioteka.lt

MAGDALĖ - SMUKLĖS MERGA. Ginos Viliūnės audioknyga | Audioteka.lt
Anonim

Muziejai yra pilni knygų, kurios gali būti sunaikintos, jei jos nebus tinkamai tvarkomos. Šių artefaktų išsaugojimas yra svarbus, tačiau taip pat gali būti naudinga išsiaiškinti, ką jie gali atskleisti apie praeitį, todėl MIT ir Georgia Tech mokslininkai rado būdą, kaip istorikai galėtų turėti savo trapius popieriaus krūvius ir juos perskaityti.

„MIT Media Lab“ sukūrė algoritmus, kurie naudoja terahercinę spinduliuotę, kad atpažintų vaizdus atskiruose popieriaus lapuose, ant kurių viena ant jų buvo atspausdinta viena raidė, kol jie buvo sukrauti vienas ant kito. „Georgia Tech“ parašė algoritmą, kuris analizuoja tuos vaizdus, ​​kad išsiaiškintų, koks laiškas buvo atspausdintas kiekviename puslapyje.

Naujausias šio metodo prototipas, kuris aprašytas naujausiame „Nature Communications“, gali vienu metu perpjauti per devynis popieriaus lapus. Nors priemonės naudingumas yra ribotas, tai įrodo, kad ši sąvoka yra patikima.

„Niujorko Metropolitan Museum parodė daug dėmesio, nes jie nori, pavyzdžiui, pažvelgti į kai kurias senovines knygas, kurių jie net nenori paliesti“, - pareiškime sakė MIT Media Lab tyrėjas Barmakas Heshmatas. Jis sakė, kad šis įrankis taip pat gali būti naudojamas mašinų dangoms ir vaistams.

Ši sistema galėtų leisti istorikams mokytis iš pernelyg trapių artefaktų. Duomenų praradimo idėja nustebina žmones - darbas su senomis knygomis, kurių negalima pakeisti, neabejotinai jungia tą baimę.

Tuo tarpu kiti mokslininkai ieško būdų, kaip naudoti DNR duomenų saugojimui ir sukurti penkių dimensijų stiklo diskus, kurie turėtų tęstis milijardus metų, todėl būsimi archyvarai neturės nerimauti dėl popieriaus efemero pobūdžio.

$config[ads_kvadrat] not found