Paieškos sistemos sunku žinoti, ką žinote

$config[ads_kvadrat] not found

VU MIF studijų programos

VU MIF studijų programos
Anonim

Internetas, o ne programos ar skaitmeniniai kompasai, „išmanųjį“ įdėti į „išmanųjį telefoną“. Tačiau jie nebūtinai „protingą“ į „protingą žmogų“. Dabar, kai „Google“ ieško kiekvieno žmogaus vieno Būlio operacijos, Atsakymas, mes kolektyviai prarandame savo gebėjimą įvertinti savo intelektą. Internetinių eksperimentų serijoje „Yale“ universiteto mokslininkų komanda mano, kad rado įrodymų, jog internetas pripučia mūsų intelektualinį savęs suvokimą.

Beje, anekdotiniai įrodymai patvirtina šią išvadą.

Siekdami padaryti išvadą (ir patvirtinti jų įtarimus), tyrimo autoriai paprašė beveik 200 žmonių paaiškinti mokslo, oro ir žmonių sveikatos reiškinį. Kai kurie dalykai turėjo prieigą prie interneto ieškodami atsakymo į konkretų užklausą, pvz., „Kaip veikia užtrauktukas?“, Tada turėjo atsakyti į klausimus nesusijusiuose domenuose. Visi atsakymai buvo įvertinti pagal kokybę, o tie, kurie turėjo prieigą prie interneto, savo atsakymus įvertino kaip gerai susipažinę. Jie nebuvo. „Kai žmonės iš tikrųjų yra savarankiškai, jie gali būti netikslūs apie tai, kiek jie žino ir kaip priklausomi jie yra internete“,

Kaip tyrėjai paaiškina Eksperimentinės psichologijos žurnalas:

Ieškant atsakymų internete, atsiranda iliuzija, kad išoriškai prieinama informacija yra sujungta su žiniomis „galvos“ (1a ir b eksperimentai). Tai pasakytina net tada, kai užduoties metu kontroliuojate laiką, turinį ir paieškos autonomiją (1c eksperimentas). Be to, dalyviai, kurie naudojosi internetu, kad gal ÷ tų gauti paaiškinimus, kurie, kaip manoma, padid ÷ jo smegenų veikla (matuojant kaip MRT), atitinka aukštesnius kokyb ÷ s paaiškinimus, atsakydami į nesusijusius klausimus (2a eksperimentas). Šį efektą lemia netinkamas priklausomos priemonės (2b eksperimentas) ar bendro pernelyg didelio pasitikėjimo (3 eksperimentas) aiškinimas, ir jį lemia paieškos interneto paieškos sistemos (4a-c eksperimentas).

Daugeliu atžvilgių mūsų požiūris į internetą vertinamas kaip transaktyvus atminties partneris, plečiantis žinias, su kuriomis mes galime susipažinti. Šių eksperimentų rezultatai rodo, kad interneto paieška gali sistemingai neatpažinti, kokiu mastu mes pasitikime perduotomis žiniomis. Ieškant paaiškinimų internete praplečia savęs įvertintas žinias nesusijusiuose domenuose.

Fisheris nerimauja, kad pripūtęs intelektualus ego gali būti pavojingas. Tai yra sąžiningas susirūpinimas (žr. Vizzini intelektualiai nuodingą žlugimą, įdėkite pasirinktą politinį kandidatą). Bet jei visuomet yra išmanusis telefonas, kokiu momentu „Google“ ką nors paprasčiausiai atlieka tapti dalis žmogaus minties proceso? Mūsų smegenys gali neturėti informacijos, kuri, mūsų manymu, yra, bet ateitis formuojasi kaip didelis „Wi-Fi“ taškas. Taip, mes gudrūs, kai galime paaiškinti, kaip veikia užtrauktukas, bet jei mes galime jį ieškoti internete, taip pat teisus.

$config[ads_kvadrat] not found